Vynas: kaip jis gaminamas?

Patyrę vyno gamintojai dar prieš rinkdami vyno derlių jau žino, kokį vyną jie gamins. Jeigu būdavo nusprendžiama gaminti tvirtą ir stiprų vyną, tuomet vynuogės būdavo traiškomos ir paliekamos visai parai bręsti šaldymo kamerose. Tuo atveju, kai buvo planuojama gaminti lengvą ir gaivų vyną, vynuogės buvo lengvai suspaudžiamos, o likusioji medžiaga, išbėgus vadinamosioms savitėkėmis sultimis, keliaudavo  tiesiai į presą. Todėl norėdami nusipirkti vyno, kuris jums labai pageidaujamas, būtinai skaitykite etiketes ir pasidomėkite jo gaminimo niuansais. 

Po pirmosios fermentacijos, vyne vyksta malolaktinė fermentacija- obuolių rūgšties virtimas pieno rūgštimi. Kalbant apie baltą vyną, reikia pasakyti, jog proceso pabaigoje nebrangūs baltieji vynai dažnai yra atšaldomi, tam, kad jų vyno akmenėlių rūgštis susiformuotų į kristalus, kurie gali būti išfiltruojami prieš vyną pilstant į butelius.

Šiek tiek atskiro aptarimo reikalauja raudonojo vyno gamyba. Dauguma šviežiai nuskintų vynuogių yra sudedamos į trintuvę. Toji lengvai sutraiško vynuogių odeles. Iš trintuvės vynuogės keliauja tiesiai į fermentacijos talpą. Beje, kartu su odelėmis. Kai kurie vyndariai fermentacijai noriai naudoja natūralias mieles, nes vynas įgauna sodresnę spalvą bei daugiau taninų. Sodrią vyno spalvą  bei taninų kiekį sąlygoja fermentacijos laikas bei sulčių sąlytis su odelėmis ir kauliukais. Todėl odelės ir kauliukai turi pasilikti kartu su sultimis net keletą savaičių po pirmosios fermentacijos pabaigos. Tuomet galėsite mėgautis sodrios spalvos nepaprasto skonio vynu. Tokio nepaprasto vyno visuomet galėsite išsirinkti štai čia. 

Labai mažai žinoma apie rožinio vyno gamybą. Dažnai klaidingai manoma, jog jis išgaunamas maišant raudoną ir baltą vyną. Iš tikrųjų klasikinio rožinio vyno gamyba vyksta trimis būdais- 1 iš savitėkių, 2-  iš spaustų arba 3 iš ribotos maceracijos būdu paruoštų sulčių. Tik rožinis  Champagne gaminamas maišant raudoną ir baltą vyną.